- totorka
- ×totorkà (l. tatarka, brus. тaтapкa) sf. (2) K, NdŽ, KŽ, Žvr, (4) OZ58 1. SD369, R, MŽ, Sut, N, K totorė: Sekretorka buvo totorka Rimšėj Rš. ^ Ant pilių kalno totorkos šoka (padžiautos avižos) LTR(Klvr). 2. LBŽ, LFII458, Klvr, VšR, Vlkv, Lkš bot. balinis ajeras (Acorus calamus): Visa bala priaugo totorkų Plut. Totõrkos plokščios, jos kvepėdavo, ant jų kepdavo duoną Nm. Duoną kepam an totòrkų Bgt. An ližės dėdavai totõrkų, kopūstų lapų – labai kvapas skanus PnmŽ. Prūduose auga totòrkos Grš.
Dictionary of the Lithuanian Language.